فوائد الحديث

Šiame hadise minimos penkios prekių rūšys: auksas, sidabras, kviečiai, miežiai ir datulės. Jei sandoris vyksta su ta pačia preke, jo galiojimui būtinos dvi sąlygos: mainai turi būti atlikti iš karto sudarant sandorį ir prekės turi būti vienodo svorio (pavyzdžiui, auksas už auksą), kitaip tai laikoma riba al-fadl (palūkanos dėl kiekio skirtumo). Tačiau jei prekės skirtingos, pavyzdžiui, sidabras už kviečius, būtina viena sąlyga — nedelsiant atsiskaityti sandorio sudarymo metu, kitaip tai laikoma riba an-nasija (palūkanos dėl atidėjimo).

„Sandorio sudarymo vieta“ reiškia tą vietą, kurioje vyksta prekybos sandoris – nesvarbu, ar šalys sėdi, eina pėsčiomis, ar važiuoja. O „išsiskyrimu“ laikomas toks išsiskyrimas, kuris pagal žmonių paprotį laikomas išsiskyrimu.

Hadise minimas draudimas apima visus aukso tipus – tiek kaldintus, tiek nekaldintus, – taip pat visų rūšių sidabrą, – tiek kaldintą, tiek nekaldintą.

Šiuolaikinės valiutos paklūsta toms pačioms taisyklėms kaip ir aukso bei sidabro keitimas. Tai reiškia, kad jei norite iškeisti vieną valiutą į kitą, pavyzdžiui, rialus į dirhamus, valiutų vertės skirtumas leidžiamas abipusiu susitarimu. Tačiau būtina sąlyga – abi valiutos turi būti perduotos iš karto sandorio metu. Kitaip sandoris bus negaliojantis ir laikomas draudžiama riba (palūkanomis).

Sandoriai, susiję su palūkanomis, yra draudžiami ir laikomi negaliojančiais, net jei abi pusės tam pritaria, nes islamas gina tiek asmens, tiek visuomenės teises – net jei pats asmuo savanoriškai atsisako šių teisių.

Draudžiamų dalykų smerkimas ir pareiga juos sustabdyti tenka tiems, kurie turi tam galimybių.

Pateikti įrodymą, smerkiant netinkamą elgesį, yra būtina, kaip tai darė Umar Ibn Al-Khatab.