الشرح

Kai kurie neturtingi Pranašo kompanjonai skundėsi Pranašui dėl savo skurdo ir nesugebėjimo atiduoti aukų, kad gautų gausų atlygį, kaip jų turtingi broliai, ir atlikti gerus darbus kaip jie: jie sakė, kad meldžiasi kaip mes, pasninkauja kaip mes, bet jie aukoja iš savo pertekliaus, o mes aukoti negalime! Taigi Pranašas jiems nurodė tuos labdaros būdus, kuriuos jie gali atlikti, sakydamas: Argi Allahas jums nesuteikė to, ką galite paukoti kaip auką sau patiems?! Sakyti „subhanallah“ (Šlovė Allahui) jums yra auka; taip pat „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias) – auka; „alhamdulillah“ (dėka Allahui) – auka; ir „lia ilaha illa Allah“ (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) – taip pat auka. Gėrio įsakymas yra auka, blogio draudimas – auka, ir net kai vienas iš jūsų turi lytinių santykių su savo žmona – tai irgi yra auka. Jie nustebo ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar mes patenkiname savo geismą ir gauname už tai atlygį?!” Jis atsakė: „Kaip manote, jei žmogus patenkintų aistrą draudžiamu būdu – svetimaudamas ar panašiai – argi jam nebūtų įrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis patenkina aistrą leistinu būdu, jam įrašomas atlygis.“